Emissions trading scheme explained: kas tai, kaip veikia ir ką reiškia pasaulinei prekybai
Emissions trading scheme defined
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) – dar vadinama „cap-and-trade“ (apribojimų ir prekybos) sistema – yra rinka pagrįstas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo mechanizmas. Vyriausybė arba institucija nustato bendrą CO2 emisijų ribą (kvotą) reguliuojamuose sektoriuose. Įmonės gauna arba perka leidimus savo emisijoms padengti. Tos, kurios išmeta mažiau, gali parduoti perteklinį leidimų kiekį; tos, kurios išmeta daugiau, privalo įsigyti papildomų leidimų. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) yra didžiausia pasaulyje anglies dioksido rinka, apimanti energetikos, sunkiosios pramonės, aviacijos ir jūrų laivybos sektorius.
Turinys
- Kaip veikia „cap-and-trade“ sistema
- EU ETS: didžiausia pasaulyje anglies dioksido rinka
- ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA): prekiaujamas instrumentas
- Etapų istorija ir EUA kainų žlugimas
- Reguliuojami sektoriai: energetika, pramonė, aviacija, laivyba
- Jūrų laivyba: ETS taikymas nuo 2024 m.
- Kaip laivybos linijos įtraukia ETS kaštus į krovinių gabenimo tarifus
- UK ETS: pokyčiai po „Brexit“
- CBAM: pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas
- Dažniausiai užduodami klausimai
- Pagrindinės įžvalgos
Kaip veikia „cap-and-trade“ sistema
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą sudaro trys pagrindinės dalys: riba (cap), leidimai ir prekybos rinka.
Riba yra bendras CO2 (ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekis, kurį visoms reguliuojamoms įmonėms leidžiama išmesti per tam tikrą laikotarpį. Vyriausybė nustato šią ribą ir laikui bėgant ją mažina. Kasmet riba mažėja. Tai sukuria spaudimą mažinti emisijas – atsiranda ribotas ir traukiantis leidimų teršti kiekis.
Leidimai (taip pat vadinami kvotomis) suteikia teisę išmesti vieną toną CO2 ekvivalento. Įmonės tam tikrą skaičių leidimų gauna nemokamai (alokacija) arba perka juos vyriausybės aukcionuose. Kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje įmonė privalo pateikti pakankamai leidimų savo faktinėms emisijoms padengti. Jei įmonė išmetė 1000 tonų CO2, ji turi pateikti 1000 leidimų.
Prekybos rinka leidžia įmonėms tarpusavyje prekiauti leidimais. Įmonė, sumažinusi emisijas dėl efektyvumo didinimo ar investicijų į švarią energiją, turės perteklių, kurį gali parduoti. Įmonė, kuriai sunku sumažinti emisijas, gali įsigyti papildomų leidimų. Leidimų kaina, kurią lemia rinkos pasiūla ir paklausa, sukuria finansinį signalą. Kai kaina aukšta, įmonės turi didesnį stimulą investuoti į emisijų mažinimą. Kai kaina žema, emisijų mažinimas gali būti finansiškai mažiau patrauklus nei paprastas leidimų pirkimas.
Sistemos elegancija: vyriausybė nenurodo, kaip įmonės turi mažinti emisijas. Įmonės pačios pasirenka pigiausius įmanomus mažinimo būdus, o rinka efektyviai paskirsto taršos mažinimo naštą visoje ekonomikoje.
EU ETS: didžiausia pasaulyje anglies dioksido rinka
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradėjo veikti 2005 m. pagal ES direktyvą 2003/87/EB. Tai buvo pirmoji pasaulyje plataus masto tarptautinė anglies dioksido rinka, kuri išlieka didžiausia.
EU ETS apima apie 10 000 įrenginių ES, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Šie įrenginiai – elektrinės, plieno gamyklos, cemento krosnys, stiklo gamyklos, popieriaus fabrikai, aliuminio lydyklos, oro transporto operatoriai ir (nuo 2024 m.) laivybos įmonės – kartu sugeneruoja apie 40 % visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Sistema veikia etapais:
| Etapas | Laikotarpis | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|
| 1 etapas | 2005–2007 m. | Bandomasis etapas. Perteklinė nemokamų leidimų alokacija. EUA kaina krito beveik iki nulio. |
| 2 etapas | 2008–2012 m. | Suderintas su Kioto protokolu. Finansų krizė sumažino pramonės emisijas, perteklinės pasiūlos problema paaštrėjo. |
| 3 etapas | 2013–2020 m. | Perėjimas nuo nemokamos alokacijos prie aukcionų (80%+ leidimų energetikos sektoriui). ES masto riba (ne nacionalinė). |
| 4 etapas | 2021–2030 m. | Griežtesnė ribos mažinimo trajektorija (2,2 % per metus iki 2024 m., tada 4,3 % per metus nuo 2024 m.). Jūrų laivybos įtraukimas. |
EU ETS ribos mažinimas yra pagrindinis mechanizmas, skatinantis ilgalaikį emisijų mažinimą. Mažėjant ribai, didėja leidimų stygius, o tai palaiko EUA kainą.
ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA): prekiaujamas instrumentas
ES apyvartinis taršos leidimas (EUA) yra bazinis EU ETS vienetas: teisė išmesti vieną toną CO2 ekvivalento. EUA yra:
- Aukcionuojami ES valstybių narių energijos biržose (pirmiausia EEX Leipcige ir ICE Futures Europe Londone).
- Prekiaujami antrinėse rinkose per ICE Futures Europe (pagrindinė ateities sandorių rinka), EEX ir tarpbankinėse (OTC) rinkose.
- Pateikiami įmonių kasmet iki balandžio 30 d., padengiant praėjusių metų emisijas.
ICE EUA ateities sandoris (tikrasis kodas: C) yra likvidžiausias anglies dioksido ateities sandoris pasaulyje. Jais prekiaujama 1000 EUA partijomis (1000 tonų CO2), aktyvūs sandoriai vykdomi spot rinkoje, einamųjų metų gruodžio mėnesiui ir keliems ateinantiems metams.
EUA kainų istorija:
| Laikotarpis | EUA kainų diapazonas | Pagrindinis veiksnys |
|---|---|---|
| 1 etapas (2005–07) | 0–30 €/tona, kritimas iki ~0 € | Perteklinė alokacija; leidimų perkėlimas tarp etapų neleidžiamas |
| 2 etapas (2008–12) | 5–30 €/tona, kritimas iki ~3–5 € | Perteklinė alokacija, finansų krizė mažino emisijas |
| 3 etapo pradžia (2013) | ~5–8 €/tona | Struktūrinė perteklinė pasiūla |
| 2018–2019 m. atsigavimas | 15–25 €/tona | Paskelbta apie Rinkos stabilumo rezervo (MSR) įvedimą |
| 2021 m. šuolis | 30–55 €/tona | Paklausos atsigavimas po COVID, griežtesnės ribos |
| 2022–2023 m. pikas | 80–100 €/tona | Energetikos krizė, perėjimas nuo dujų prie anglies |
| 2024 m. diapazonas | 50–75 €/tona | Korekcija po piko; politinis neapibrėžtumas dėl 4 etapo |
Svarbiausia struktūrinė reforma buvo Rinkos stabilumo rezervo (MSR) įvedimas 2019 m. MSR automatiškai išima perteklinius leidimus iš apyvartos, kai jų skaičius viršija nustatytą ribą, ir grąžina juos, kai pasiūla sumažėja. Šis mechanizmas apsaugo nuo perteklinės pasiūlos, kuri sužlugdė 1 ir 2 etapų kainas.
Etapų istorija ir EUA kainų žlugimas
Suprasti, kodėl 1 ir 2 etapų kainos žlugo, svarbu vertinant dabartinės sistemos patikimumą.
1 etapas (2005–2007 m.): ES skyrė nemokamus leidimus remdamasi pramonės emisijų prognozėmis, kurios buvo per daug dosnios. Paskelbus tikruosius 2005 m. emisijų duomenis 2006 m. gegužę, paaiškėjo, kad rinka buvo „perpildyta“. EUA kainos krito nuo maždaug 30 €/tona iki mažiau nei 1 €/tona. Kadangi leidimų nebuvo galima „kaupti“ (bank) 2-am etapui, perteklius 1 etapo pabaigoje tapo bevertis.
2 etapas (2008–2012 m.): Kaupimas buvo leistas, tačiau 2008–2009 m. finansų krizė žlugdė pramonės gamybą ir emisijas, sukurdama didžiulį nepanaudotų leidimų perteklių. EUA kainos krito nuo 15–20 €/tona 2008 m. iki 3–5 €/tona 2012 m. ES buvo kritikuojama dėl sistemos dizaino, neturinčio mechanizmo šiam struktūriniam pertekliui valdyti.
Po 3 etapo reformos: ES 2019 m. įvedė MSR. Ji taip pat atidėjo leidimų išleidimą į rinką („back-loading“), kad būtų išspręstas momentinis perteklius. Šios reformos kartu su tikru ribos sugriežtinimu nuo 4 etapo lėmė kainų atsigavimą iki 80–100 €/tona 2022–2023 m.
Išvada: „cap-and-trade“ sistema veikia tik tada, kai riba iš tikrųjų yra ribojanti (pakankamai griežta, kad įmonės turėtų pirkti leidimus) ir kai yra mechanizmas struktūriniam pertekliui absorbuoti. EU ETS pradiniais metais neturėjo nė vieno iš šių elementų.
Reguliuojami sektoriai: energetika, pramonė, aviacija, laivyba
Energetika ir šilumos gamyba: Didžiausias reguliuojamas sektorius. Elektrinės ir pramonės deginimo įrenginiai, kurių šiluminė galia viršija 20 MW. Energetikos sektorius buvo pagrindinis 3 etapo taikinys, nes jame buvo daugiausiai ekonomiškai efektyvių dekarbonizacijos galimybių (perėjimas nuo anglies prie dujų ir atsinaujinančių išteklių).
Sunkioji pramonė: Plienas, cementas, aliuminis, stiklas, keramika, popierius, naftos perdirbimas. Šie sektoriai gauna tam tikrą nemokamą alokaciją, pagrįstą etalonais (efektyviausi įrenginiai sektoriuje), tačiau alokacija laikui bėgant mažinama link pilno aukcionavimo.
Aviacija: Aviacija Europos ekonominėje erdvėje (EEE) yra reguliuojama nuo 3 etapo. Tarptautiniai skrydžiai (už EEE ribų) iš pradžių buvo neįtraukti; jų įtraukimas tebėra diskusijų objektas pagal ICAO derybas.
Jūrų laivyba (nuo 2024 m.): Svarbiausia pastarojo meto plėtra. Nuo 2024 m. sausio laivybos įmonės privalo pateikti EUA už CO2 emisijas iš reisų:
- 100 % reisams tarp ES uostų
- 50 % reisams tarp ES uosto ir ne ES uosto
- Aprėptis: laivai virš 5 000 bruto tonų
Įtraukimas vyksta etapais: 40 % emisijų turi būti padengtos 2024 m., 70 % – 2025 m., 100 % – nuo 2026 m.
Jūrų laivyba: ETS taikymas nuo 2024 m.
ES ETS išplėtimas jūrų laivybai yra reikšmingiausias reguliavimo pokytis laivybos sektoriui nuo sieros ribų įvedimo (IMO 2020).
Kaip tai veikia: Už laivą atsakinga įmonė (paprastai laivo savininkas arba įmonė, nurodyta laivo saugumo valdymo sistemoje) privalo registruotis ES MRV (stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo) sistemoje ir pateikti EUA už CO2 emisijas reguliuojamuose reisuose.
Už atitiktį atsako Atitikties dokumento turėtojas (įmonė, prisiimanti bendrą atsakomybę už laivo eksploataciją, paprastai komercinis valdytojas). Tai svarbu krovinių vežimo sutarčių (CoAs) ir laivų nuomos (charterparty) derybose – šalis, teikianti leidimus, turi susigrąžinti šias išlaidas iš laivą eksploatuojančios ar nuomojančios šalies.
Praktinis pavyzdys: „Panamax“ tipo laivas, gabenantis geležies rūdą iš Santoso į Roterdamą (ES / ne ES reisas) 2025 m. išmeta apie 3 500 tonų CO2. 2025 m. 70 % šių emisijų (2 450 tonų) turi būti padengta EUA. Esant 60 €/tona kainai, tai sudaro 147 000 € ETS atitikties kaštų vienam reisui.
Kaina vienam TEU konteinerių laivybai ES maršrutuose: 2024 m. vertinimai svyravo nuo 10 iki 50 USD už TEU, priklausomai nuo maršruto ilgio, laivo efektyvumo ir EUA kainos.
Kaip laivybos linijos įtraukia ETS kaštus į krovinių gabenimo tarifus
Laivybos linijos operatyviai ėmėsi perkelti ES ETS atitikties kaštus krovinių užsakovams.
ETS priemokos: Didžiosios konteinerių laivybos linijos nuo 2024 m. pradžios įvedė aiškias ES ETS priemokas. CMA CGM, Hapag-Lloyd, MSC ir Maersk skelbia ES ETS priemokas – dažniausiai nurodomas už TEU kiekvienam reiso tipui (ES-ES, ES-ne ES įvežimas, ES-ne ES išvežimas).
Tipinis priemokų lygis (2024 m.): Maždaug 10–50 USD už TEU tarp Europos maršrutų ir 20–80 USD už TEU Azija–Europa maršrutuose su sustojimais ES uostuose.
Šios priemokos yra indeksuojamos pagal EUA kainas ir periodiškai atnaujinamos. Keičiantis EUA kainoms, priemokos pakoreguojamos su nedideliu vėlavimu.
Sausų krovinių ir tanklaivių laivams ES ETS kaštai dažniausiai derinami reiso frachtavimo sutartyse. Jose dabar nuolat įtraukiamos nuostatos, nurodančios, kuri šalis atsakinga už EUA įsigijimą ir pateikimą.
Importuotojams ir tiekimo grandinės vadybininkams: ES ETS kaštai dabar yra realus, kiekybiškai įvertinamas laivybos sąnaudų komponentas. Jie turi būti įtraukti į galutinės prekės savikainos skaičiavimus ir biudžetus.
UK ETS: pokyčiai po „Brexit“
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES 2021 m. sausį, ji pasitraukė iš EU ETS. Nuo 2021 m. gegužės JK įdiegė savo Jungtinės Karalystės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (UK ETS), kuri savo struktūra iš esmės atspindi EU ETS.
Pagrindiniai panašumai su EU ETS:
- Tokia pati „cap-and-trade“ struktūra.
- Tie patys reguliuojami sektoriai (energetika, sunkioji pramonė, aviacija JK viduje).
- JK leidimų (UKAs) kaina yra atskira, bet paprastai koreliuoja su EUA kainomis.
Pagrindiniai skirtumai nuo EU ETS:
- UK ETS kol kas neapima jūrų laivybos (ES jūrų laivybos įtraukimas neapima JK).
- UK ETS turi kitokią (paprastai dosnesnę) pradinę ribos trajektoriją.
- JK leidimais (UKAs) prekiaujama ICE Futures Europe atskirai nuo EUA; istoriškai jų kaina būdavo žemesnė nei EUA.
- UK ETS prasidėjo su kainų palaikymo mechanizmu, kurio EU ETS neturi tokia forma.
2024 m. UK ETS leidimų kainos svyravo maždaug nuo 30 iki 55 £/tona CO2 – paprastai 10–20 % žemiau nei atitinkamos EUA kainos.
Praktinė išvada pasauliniams prekybininkams: siunta ar gamybos etapas JK šiuo metu nepatiria jūrų laivybos ETS kaštų, tačiau pramoninės emisijos JK gamyklose susilaukia UK ETS kaštų. Tiekimo grandinės, apimančios ir JK, ir ES, susiduria su dviem atskirais anglies dioksido kainodaros režimais.
CBAM: pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) – įsteigtas ES Reglamentu 2023/956 – yra tiesiogiai susietas su EU ETS ir sukurtas siekiant užkirsti kelią anglies nutekėjimui.
Anglies nutekėjimas – tai rizika, kad ES gamintojai, susiduriantys su ES ETS kaštais, praras rinkos dalį importui iš šalių, kuriose nėra lygiaverčio anglies dioksido apmokestinimo.
CBAM tai sprendžia taikydamas anglies dioksido mokestį importuojamoms CO2 imlioms prekėms iš ne ES šalių.
Iš pradžių reguliuojami sektoriai:
- Plienas ir geležis
- Aliuminis
- Cementas
- Trąšos (amoniakas, azoto rūgštis)
- Elektra
- Vandenilis
Terminai:
- 2023 m. spalio mėn. – 2025 m. gruodžio mėn.: pereinamasis laikotarpis – ES importuotojai turi teikti ataskaitas apie įterptąjį anglies kiekį, mokėjimai nereikalingi.
- Nuo 2026 m. sausio mėn.: pilnas veikimas – importuotojai privalės pirkti CBAM sertifikatus kaina, susieta su savaitiniu vidutiniu ES ETS aukciono kainos rodikliu.
Praktinis veikimas: ES plieno importuotojas iš Indijos apskaičiuoja CO2, įterptą į plieno gamybą. Jis atima bet kokią anglies dioksido kainą, jau sumokėtą Indijoje pagal vidaus schemą. Tada jis nusiperka CBAM sertifikatus už likusias emisijas pagal esamą ES ETS kainą.
Prekių importuotojams ir viešųjų pirkimų komandoms: CBAM reiškia, kad efektyvūs plieno, aliuminio, trąšų ir cemento importo į ES kaštai dabar apima EU ETS kainodarą, net jei gamintojas yra už ES ribų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi ETS ir anglies dioksido mokestis?
Anglies dioksido mokestis nustato fiksuotą kainą už toną CO2, o emisijų kiekis kinta. ETS nustato fiksuotą emisijų kiekį (ribą), o kaina kinta. ETS sistemoje aplinkosauginis rezultatas yra garantuotas riba; mokestis užtikrina kainą, bet ne emisijų mažinimą.
Kas nutinka, jei įmonė nepateikia pakankamai EUA?
Įmonė, nepateikusi pakankamai leidimų iki balandžio 30 d. termino, moka 100 € baudą už kiekvieną trūkstamą toną CO2 (indeksuojama pagal infliaciją 4 etape) ir privalo padengti trūkstamą kiekį kitais metais.
Kodėl EU ETS kainos žlugo 1 ir 2 etapuose?
1 etape ES pertekliškai paskirstė nemokamus leidimus. Kai duomenys parodė rinkos perteklių, kainos nukrito iki nulio. 2 etape 2008–2009 m. krizė sumažino pramonės emisijas, sukurdama struktūrinį perteklių, kuris laikė kainas žemame lygyje iki MSR įvedimo.
Kaip laivybos įmonės skaičiuoja ETS įsipareigojimus?
Laivybos įmonės teikia CO2 emisijų ataskaitas už reiso eigą pagal ES MRV sistemą. ETS atitikčiai: (sunaudotas kuras tonomis) × (CO2 emisijos koeficientas). Įmonė tada pateikia EUA atitinkamą procentinę dalį (40 % 2024 m., 70 % 2025 m., 100 % nuo 2026 m.).
Ką CBAM reiškia prekių importuotojui?
Jei importuojate plieną, aliuminį, cementą, trąšas ar elektrą į ES, CBAM reikalaus ataskaitų nuo 2023 m. spalio ir sertifikatų pirkimo nuo 2026 m. sausio. Tai padidins ne ES šalyse pagamintų CO2 imlių prekių kainą.
Kaip UK ETS lyginamas su EU ETS 2024 m.?
Abi yra „cap-and-trade“ sistemos. UK ETS (UKAs) paprastai prekiaujama 10–20 % žemiau nei EU ETS kainos. UK ETS dar neįtraukė jūrų laivybos. Sistemos nesusietos – JK įmonė negali naudoti UKAs ES prievolėms vykdyti.
Pagrindinės įžvalgos
- ETS nustato bendrą taršos ribą, išduoda prekiaujamus leidimus ir reikalauja įmonių pateikti vieną leidimą už toną CO2.
- EU ETS yra didžiausia pasaulyje anglies dioksido rinka, veikianti nuo 2005 m. ir apimanti apie 40 % ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- EUA prekiaujama ICE Futures Europe; kainos krito 1 ir 2 etapuose, atsigavo po 2019 m. reformų ir pasiekė piką (100 €/tona) 2022–2023 m.
- Jūrų laivybos įtraukimas: 40 % emisijų 2024 m., 70 % 2025 m., 100 % nuo 2026 m.
- Laivybos linijos įvedė priemokas (10–80 USD už TEU).
- UK ETS yra atskira sistema su žemesnėmis kainomis (apie 30–55 £/tona), jūrų laivyba joje kol kas nedalyvauja.
- CBAM (pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas) plečia ES ETS kaštus importui nuo 2026 m.
- Tiekimo grandinės specialistams ES ETS kaštai dabar yra realus biudžeto straipsnis.
Related Reading
To deepen your understanding of the topics covered in this article, explore these related guides: the European programme that pioneered this policy approach, how carbon permit prices feed through to power generation costs and the new category of price exposure these schemes create for emitters.
Understanding Commodities – tai nemokama ir neutrali edukacinė svetainė, aiškinanti pasaulinių žaliavų rinkų veikimą importuotojams, eksportuotojams, žemės ūkio verslui ir gamintojams. Kiekvienas vadovas parašytas iš verslo perspektyvos, o ne biržos prekiautojo pozicijų. Jokių tarpininkų. Jokių paslėptų tikslų. Jokio žargono.
Continue Reading
More guides from Understanding Commodities
Kakavos tiekimo grandinė: nuo ūkio iki rinkos
Kakavos tiekimo grandinė nuo ūkio iki biržos: koncentracija Dramblio Kaulo Krante, ICE CC ateities sandoriai, 6,6 % ūkininkų dalis, pragyvenimo...
Read article →
Kas yra prekių sandėlio važtaraščių finansavimas?
Kas yra prekių sandėlio važtaraščių finansavimas? Sužinokite, kaip saugomos prekės tampa paskolų užstatu, kaip veikia LME važtaraščiai, CMA ir koks...
Read article →
Cukrinių runkelių cukrus ir cukranendrių cukrus: pagrindinių skirtumų paaiškinimas
Cukrinių runkelių cukrus ir cukranendrių cukrus: kilmės, rafinavimo proceso, skonio, GMO statuso, kainos ir prekybos biržoje skirtumai paprastai paaiškinti.
Read article →