Kas yra „soft“ prekės? Apibrėžimas, pavyzdžiai ir kainų svyravimų priežastys

„Soft“ prekių apibrėžimas
„Soft“ prekės (angl. soft commodities) – tai žemės ūkio produktai, kurie yra auginami, o ne išgaunami iš žemės gelmių. Pagrindinės „soft“ prekės yra kava, kakava, cukrus, medvilnė ir apelsinų sultys – visos jos prekiaujamos išvestinių finansinių priemonių biržose kaip ateities sandoriai (futures). Terminas „soft“ (minkštosios) vartojamas priešpriešoje su „hard“ (kietosiomis) prekėmis, tokiomis kaip metalai ir energijos ištekliai, kurie turi būti fiziškai išgauti iš žemės. „Soft“ prekėms būdingos bendros savybės: jos yra greitai gendančios, itin jautrios orams, priklausomos nuo sezoninių auginimo ciklų ir prekiaujamos ateities sandorių rinkose, kurių pagrindinės platformos yra ICE Futures US Niujorke ir London International Financial Futures and Options Exchange (LIFFE) Londone.

---

Turinys

1. Kas daro prekę „soft“ preke?
2. Pagrindinės „soft“ prekės ir prekybos vietos
3. Gaminančios šalys: kas ką augina ir kodėl svarbi koncentracija
4. Orai ir sezoniškumas: pagrindinis kainų veiksnys
5. Kodėl „soft“ prekių duomenis sunkiau patikrinti
6. Rinkos struktūra: „backwardation“, „contango“ ir poslinkis dešimtajame dešimtmetyje
7. Kodėl „soft“ prekės yra nepastovesnės už „hard“ prekes?
8. Dažniausiai užduodami klausimai
9. Pagrindinės įžvalgos

---

Kas daro prekę „soft“ preke?

Pagrindinė „soft“ prekės charakteristika yra paprasta: ji yra auginama, o ne išgaunama.

Nuo pasodinimo iki pirmojo kavos medžių derliaus praeina 3–4 metai. Kakavmedžiams reikia 5–7 metų. Medvilnę galima atsodinti kasmet, tačiau ji vis tiek yra pasėlis, kurio derlius priklauso nuo kritulių kiekio ir temperatūros auginimo sezono metu. Apelsinų sultys, kurios skamba beveik nerimtai kaip prekiaujamas aktyvas, yra valencia apelsinų sultys, daugiausia auginamų Floridoje ir Brazilijoje – tai kultūra, kuriai katastrofišką žalą gali padaryti vienintelės sezono pabaigos šalnos.

Skirstymas į „soft“ ir „hard“ neturi nieko bendro su prekės fizine tekstūra. Jis atspindi gamybos procesą: „soft“ prekės yra pažeidžiamos biologinių ir meteorologinių jėgų, kurios valdo žemės ūkį. „Hard“ prekės (metalai ir energija) yra geologiškai fiksuotos – jos egzistuoja žemėje nepriklausomai nuo šių metų kritulių.

Praktinė pasekmė rinkoms: „soft“ prekių pasiūla yra iš prigimties neapibrėžta taip, kaip nėra neapibrėžta „hard“ prekių pasiūla. Vario kasykla produkciją tiekia numatytu tempu, nebent kyla streikas, sugenda įranga ar įvyksta potvynis. Brazilijos kavos plantacija gali užauginti 50 % planuoto derliaus, jei birželį užeina šalnos, arba 120 % – gerais metais. Šis neišvengiamas biologinis neapibrėžtumas yra „soft“ prekių kainų svyravimų pagrindas.

Kas nėra „soft“ prekė:

Javai (kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės, ryžiai) yra auginami, o ne išgaunami, tačiau jie paprastai priskiriami atskirai kategorijai „žemės ūkio prekės“ arba „javai“, o ne „soft“ prekėms. Terminas „soft“ prekės standartinėje rinkos terminologijoje nurodo būtent tropines/kolonijines prekes – kavą, kakavą, cukrų, medvilnę, apelsinų sultis, o ne vidutinio klimato juostos javus. Iš dalies tai istoriškai susiklostę: tai buvo prekės, kurios iš kolonijinių tropinių teritorijų buvo gabenamos Europos perdirbėjams, todėl keletas pagrindinių ateities sandorių vis dar prekiaujami Londone.

---

Pagrindinės „soft“ prekės ir prekybos vietos

Prekė	Birža	Tikeriai	Kontrakto dydis	Kainos vienetas
Kava (Arabica)	ICE Futures US (Niujorkas)	KC	37 500 svarų	JAV ct/svaras
Kava (Robusta)	ICE Futures Europe (Londonas)	RC	10 metrinių tonų	USD/tona
Kakava	ICE Futures US (Niujorkas)	CC	10 metrinių tonų	USD/tona
Kakava (Londonas)	ICE Futures Europe	CA	10 metrinių tonų	GBP/tona
Cukrus Nr. 11 (žalias)	ICE Futures US (Niujorkas)	SB	112 000 svarų	JAV ct/svaras
Cukrus Nr. 5 (baltas)	ICE Futures Europe (Londonas)	QW	50 metrinių tonų	USD/tona
Medvilnė Nr. 2	ICE Futures US (Niujorkas)	CT	50 000 svarų	JAV ct/svaras
Apelsinų sultys (FCOJ)	ICE Futures US (Niujorkas)	OJ	15 000 svarų	JAV ct/svaras

ICE Futures US yra dominuojanti „soft“ prekių birža JAV doleriais denominuota prasme. Ji valdoma iš Atlantos (anksčiau Niujorko prekybos birža, arba NYBOT) ir joje prekiaujama Arabica kavos, JAV kakavos, žalio cukraus, medvilnės ir apelsinų sulčių kontraktais.

ICE Futures Europe (Londonas) administruoja Robusta kavos (RC) kontraktą – Vietnamo ir Indonezijos kavos etaloną – bei Cukraus Nr. 5 kontraktą rafinuotam baltajam cukrui. Londono kakavos kontraktas (CA) yra įkainotas svarais sterlingų, todėl tai yra etalonas Vakarų Afrikos kakavos eksportuotojams, kurių pajamos iš dalies priklauso nuo svaro ir dolerio valiutų kurso.

---

Gaminančios šalys: kas ką augina ir kodėl svarbi koncentracija

Kava:
– Arabica: Brazilija (~40 % pasaulinės produkcijos), Kolumbija (~8 %), Etiopija (~6 %), Hondūras (~5 %). Brazilijos dominavimas Arabica rinkoje reiškia, kad ICE Coffee C (KC) kontraktas iš esmės priklauso nuo Brazilijos orų.
– Robusta: Vietnamas (~40 % pasaulinės Robusta produkcijos), Brazilija (~25 %), Indonezija (~7 %), Uganda (~5 %). Vietnamo dominavimas Robusta rinkoje reiškia, kad LIFFE Robusta kontraktas glaudžiai seka Vietnamo derliaus sąlygas.

Kakava:
– Dramblio Kaulo Krantas: apie 45 % pasaulinės kakavos produkcijos.
– Gana: apie 15–20 %.
– Kartu šios dvi besiribojančios Vakarų Afrikos šalys tiekia apie 60–70 % pasaulio kakavos iš vienos klimato zonos, todėl kakava yra viena geografiškai labiausiai koncentruotų pagrindinių žemės ūkio prekių.
– Ekvadoras, Indonezija ir Kamerūnas yra antraeiliai gamintojai.

Cukrus:
– Brazilija: ~25 % pasaulinės produkcijos ir daugiau nei 50 % pasaulinio cukraus eksporto. Brazilija yra unikaliai pozicionuojama kaip didžiausia pasaulyje cukraus gamintoja ir svarbi etanolio gamintoja – ji gali nukreipti cukranendres tarp cukraus ir etanolio gamybos, priklausomai nuo kainų santykio.
– Indija: ~20 % pasaulinės produkcijos, tačiau daugiausia skirta vidaus vartojimui.
– Tailandas ir Kinija taip pat yra svarbūs gamintojai.
– ES: stipriai subsidijuojama vidaus gamyba su apsauga nuo importo.

Medvilnė:
– Kinija: ~25 % pasaulinės medvilnės produkcijos, daugiausia Sindziango provincijoje (tai kelia didelių ESG ir tiekimo grandinės prieštaravimų).
– Indija: ~25 % pasaulinės produkcijos.
– JAV: ~12–15 %, tačiau tai didžiausia pasaulio eksportuotoja.
– Pakistanas ir Brazilija taip pat yra svarbūs gamintojai.

Apelsinų sultys:
– Brazilija: apie 70 % pasaulinio FCOJ (šaldytų koncentruotų apelsinų sulčių) eksporto.
– JAV (Florida): istoriškai pagrindinis vidaus JAV šaltinis, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius nuniokotas citrusinių augalų ligos (Huanglongbing). Floridos produkcija sumažėjo nuo maždaug 240 mln. dėžių per metus XXI a. pradžioje iki mažiau nei 20 mln. iki 2020-ųjų vidurio – tai struktūrinis pasiūlos mažėjimas, lėmęs FCOJ kainų šuolį iki kelių dešimtmečių aukštumų.

---

Orai ir sezoniškumas: pagrindinis kainų veiksnys

Jokia kita prekių kategorija nėra tiek priklausoma nuo orų kaip „soft“ prekės. Mechanizmai skiriasi priklausomai nuo kultūros.

La Niña ir El Niño:

Šios Ramiojo vandenyno temperatūros anomalijos keičia kritulių ir temperatūros modelius visame tropikų regione – būtent ten, kur auginamos „soft“ prekės.

• La Niña (vėsesnis Ramusis vandenynas) paprastai atneša: kritulių perteklių Pietryčių Azijoje (galimi potvyniai Vietnamo ir Indonezijos kavos plantacijose), sausrą Brazilijos kavos dirže (pažeidžiant derlių) ir sausus orus kai kuriose Vakarų Afrikos dalyse.
• El Niño (šiltesnis Ramusis vandenynas) paprastai atneša: sausrą Pietryčių Azijoje, geresnį nei vidutinis kritulių kiekį didžiojoje Brazilijos dalyje ir įvairius padarinius Vakarų Afrikoje.

2023–2024 m. El Niño buvo pagrindinė kakavos kainų krizės priežastis, kai kainos viršijo 10 000 USD už toną – sausesnės sąlygos Vakarų Afrikoje nualino kakavmedžius tuo metu, kai jie jau kentėjo nuo senstančių medžių ir ligų.

Brazilijos kavos šalnos:

Paranos, San Paulo, Minas Žeraiso ir Espirito Santo valstijos sudaro Brazilijos kavos diržą. Birželis–liepa yra Brazilijos žiemos mėnesiai – temperatūra kalnuose gali nukristi beveik iki nulio, o šalnos gali pažeisti arba sunaikinti kavos medžius. Rimtas šalnų įvykis Brazilijos kavos dirže gali sumažinti kitą derlių 15–30 % ar daugiau, o tai iškelia Arabica ateities sandorių kainas per kelias valandas nuo pranešimų apie šaltį.

1994 m. liepos mėn. Brazilijos šalnos per kelias savaites pakėlė Arabica kavos kainą nuo maždaug 0,85 USD/svaras iki daugiau nei 2,20 USD/svaras – tai vienas dramatiškiausių žemės ūkio prekių kainų šuolių šiuolaikinėje istorijoje.

Medvilnė:

Medvilnė yra jautri krituliams ankščių vystymosi metu (paprastai liepos–rugpjūčio mėn. Šiaurės pusrutulyje), per dideliam lietui derliaus nuėmimo metu (kas sukelia ankščių puvimą) ir ankstyvoms šalnoms prieš derliaus nuėmimą. JAV medvilnės diržas (Teksasas, Džordžija, Misisipė) yra atidžiai stebimas, tačiau Indijos ir Pakistano musonų efektyvumas tapo vis svarbesnis, jiems didinant bendrą pasaulinės produkcijos dalį.

Sezoniškumas ir kontrakto mėnesiai:

„Soft“ prekių ateities sandoriai yra sukonstruoti pagal derliaus kalendorius. ICE Arabica kavos (KC) pagrindiniai kontraktai yra kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais – išdėstyti taip, kad aprėptų Brazilijos ir Kolumbijos kavos sezoninį srautą į rinką. Auginančios šalies derliaus kalendoriaus supratimas yra būtinas norint suprasti sezoninius kainų modelius.

---

Kodėl „soft“ prekių duomenis sunkiau patikrinti

Prekių rinkos dalyviai remiasi pasiūlos ir paklausos duomenimis, kad suformuotų kainų prognozes. Metalams ir energijai šie duomenys yra gana patikimi: LME atsargų ataskaitos atspindi faktines sandėlių atsargas; EIA duomenys atspindi faktinę JAV energetikos produkciją ir saugojimą. „Soft“ prekėms situacija yra miglotesnė.

Apklausų ribotumo problema:

USDA „World Agricultural Supply and Demand Estimates“ (WASDE) yra pagrindinis pasaulinis „soft“ prekių pasiūlos ir paklausos duomenų šaltinis. Tropinėms šalims – Dramblio Kaulo Krantui, Vietnamui, Indonezijai – USDA skaičiavimai yra pagrįsti vietinių ūkių apklausomis, vyriausybės ataskaitomis ir prekybos duomenimis, dažnai su dideliais vėlavimais.

Dramblio Kaulo Kranto kakavos produkcijos prognozės sezono pradžioje reguliariai skiriasi nuo sezono pabaigos faktinių duomenų 10–20 %. Tai nėra nekompetencija – tai atspindi realų sunkumą tiriant milijonus smulkių ūkininkų didelėje tropinėje šalyje.

Smulkių ūkių struktūra:

Didžioji dalis kakavos, kavos ir cukraus gamybos besivystančiose šalyse atkeliauja iš smulkių ūkininkų, turinčių po 1–5 hektarus žemės. Dramblio Kaulo Krante yra apie 600 000–800 000 kakavos augintojų. Vietname yra apie 600 000 kavą auginančių namų ūkių. Duomenų rinkimas tokiu mastu yra iš prigimties netikslus.

Priešprieša su metalais:

LME vario katodo atsargos yra fiziškai skaičiuojamos patvirtintuose sandėliuose. WTI žalios naftos atsargos yra matuojamos Cushing saugojimo talpose. Metalų ir energijos duomenų tikslumas neturi atitikmens žemės ūkio prekėse. Šis duomenų neapibrėžtumas yra viena priežasčių, kodėl „soft“ prekių kainos gali staigiai judėti dėl gandų ar preliminarūs vertinimų, net prieš paskelbiant oficialius duomenis.

---

Rinkos struktūra: „backwardation“, „contango“ ir poslinkis dešimtajame dešimtmetyje

Ateities sandorių rinkos bet kuriai prekei egzistuoja vienoje iš dviejų struktūrinių sąlygų:

• „Contango“: ateities sandorių kainos yra aukštesnės nei dabartinė „spot“ kaina. Rinka moka už laukimą – tolimojo mėnesio kontraktas yra brangesnis nei artimojo.
• „Backwardation“: ateities sandorių kainos yra žemesnės nei dabartinė „spot“ kaina. Rinka moka priemoką už neatidėliotiną pristatymą.

„Soft“ prekėms struktūrinis poslinkis iš istorinio „backwardation“ į „contango“, įvykęs dešimtajame dešimtmetyje, yra svarbi, bet retai paaiškinama rinkos istorijos dalis.

Prieš 9-ąjį ir 10-ąjį dešimtmečius daugelis „soft“ prekių rinkų – ypač kakavos ir kavos – dažnai būdavo „backwardation“ būsenoje. Atsargos buvo mažos, neatidėliotina pasiūla ribota, o pirkėjai mokėjo brangiau už greitą pristatymą.

Tai pakeitė keli veiksniai:
1. Žlugo tarptautiniai prekių susitarimai: Tarptautinis kavos susitarimas (ICA) ir Tarptautinis kakavos susitarimas (ICCA) – tarpvyriausybiniai gamintojų/vartotojų susitarimai, kurie bandė valdyti kainas per eksporto kvotas – sugriuvo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Be gamybos apribojimų atsargos išaugo.
2. Patobulėjo technologijos ir logistika: šaldytuvų konteinerių gabenimas, greitesnė laivų prieplaukos rotacija ir geresnės saugojimo technologijos reiškė, kad fizines „soft“ prekes galima laikyti ilgesnį laiką neprarandant kokybės.
3. Išaugo finansinis dalyvavimas: kai instituciniai investuotojai 10-ajame dešimtmetyje įžengė į prekių rinkas, šių rinkų struktūra pasikeitė, su daugiau spekuliacinio ilgojo pozicijavimo tolimojo mėnesio kontraktuose.

Rezultatas: „soft“ prekių rinkos 2000-aisiais ir 2010-aisiais daugeliu metų perėjo į nuolatinį „contango“. „Backwardation“ staiga sugrįžo 2022–2024 m. kakavai (dėl fizinio trūkumo po derliaus nuostolių) ir protarpiais kavai. Kai „backwardation“ sugrįžta į „soft“ prekės rinką po „contango“ laikotarpio, tai yra stiprus signalas apie tikrą fizinį prekių trūkumą.

---

Kodėl „soft“ prekės yra nepastovesnės už „hard“ prekes?

„Soft“ prekių kainos yra nepastovesnės nei „hard“ prekių kainos dėl kelių susidedančių priežasčių:

1. Neelastinga trumpojo laikotarpio pasiūla:
Jei vario kaina pašoka 20 %, kasybos įmonės kartais gali paspartinti gamybą esamose operacijose. Jei kakavos kaina pašoka 20 % dėl derliaus nesėkmės Dramblio Kaulo Krante, naujos kakavos pasiūlos neatsiranda – reikia 5–7 metų, kad naujai pasodintas kakavmedis duotų komercinį derlių.

2. Neelastinga trumpojo laikotarpio paklausa:
Kakava yra šokolade. Šokoladas yra daugybės vartotojų produktų sudedamoji dalis. Maisto gamintojai negali lengvai pakeisti kakavos nekeisdami savo gaminių sudėties – procesas, trunkantis mėnesius ar metus.

3. Koncentruota gamybos geografija:
Kai 70 % prekės atkeliauja iš dviejų besiribojančių šalių toje pačioje klimato zonoje, vienas orų įvykis gali vienu metu paveikti didžiąją dalį pasaulinės pasiūlos. Metalams ar energijai tokios koncentracijos nėra.

4. Gendamumas:
„Soft“ prekės negali būti saugomos neribotą laiką. Žalios kavos tinkamumo laikas yra apie 12–18 mėnesių; kakavos pupelių – apie 12 mėnesių. Pasiūlos trūkumo negalima užpildyti naudojant atsargas iš prieš 5 metus.

5. Duomenų neapibrėžtumas:
Kaip aptarta aukščiau, „soft“ prekių pasiūlos duomenys yra mažiau tikslūs nei metalų ar energijos duomenys, o tai reiškia, kad rinkos turi agresyviai perskaičiuoti kainas, kai gaunama nauja informacija.

Istoriniai įrodymai: 30 dienų numanomas ICE Arabica kavos kintamumas reguliariai siekia 25–40 % – palyginama su individualiomis akcijomis ir gerokai viršija 15–20 %, būdingų žalios naftos rinkai. Kakavos numanomas kintamumas 2023–2024 m. kainų krizės metu viršijo 50 %.

---

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios yra pagrindinės „soft“ prekės?

Pagrindinės „soft“ prekės, kuriomis prekiaujama pasaulinėse ateities sandorių biržose, yra kava (Arabica ir Robusta), kakava, cukrus (žalias ir baltas), medvilnė ir apelsinų sultys. Jos skiriasi nuo javų (kviečių, kukurūzų, sojos pupelių), kurie yra atskira žemės ūkio prekių kategorija. Visos pagrindinės „soft“ prekės prekiaujamos ICE Futures US Niujorke ir/arba ICE Futures Europe Londone.

Kodėl „soft“ prekės tokios nepastovios?

„Soft“ prekės yra itin nepastovios, nes jų pasiūla yra iš prigimties neapibrėžta – ji priklauso nuo orų, augalų ligų ir biologinių augimo ciklų, kurių negalima tiksliai kontroliuoti ar numatyti. Pasiūla negali būti greitai padidinta reaguojant į kainų šuolį (reikia metų naujiems medžiams užauginti), o gamyba dažnai yra geografiškai koncentruota saujoje tropinių šalių. Šie veiksniai kartu sukuria daug didesnius kainų svyravimus nei daugumoje „hard“ prekių rinkų.

Ką La Niña daro „soft“ prekių kainoms?

La Niña (Ramiojo vandenyno temperatūros atvėsimas) paprastai atneša sausrą Brazilijos kavos diržui, o tai gali žymiai sumažinti kavos produkciją ir iškelti Arabica kainas. Ji taip pat atneša kritulių perteklių Pietryčių Azijos kavos ir palmių aliejaus regionams. Specifinis poveikis priklauso nuo prekės ir regiono, ir kiekvienas La Niña įvykis skiriasi savo laiku bei intensyvumu. Rinkos į kainas įskaičiuoja tikėtiną orų poveikį remdamosi meteorologinėmis prognozėmis.

Kur prekiaujama „soft“ prekėmis?

Pagrindinė JAV doleriais denominuotų „soft“ prekių ateities sandorių birža yra ICE Futures US (anksčiau Niujorko prekybos birža), kur prekiaujama Arabica kava (KC), kakava (CC), žaliu cukrumi Nr. 11 (SB), medvilne Nr. 2 (CT) ir FCOJ (OJ). ICE Futures Europe Londone administruoja Robusta kavos (RC), balto cukraus Nr. 5 ir svarais įkainotą Londono kakavos (CA) prekybą.

Ar cukrus yra „soft“ prekė?

Taip. Cukrus – tiek žalias cukranendrių cukrus (prekiaujamas kaip ICE Sugar No. 11, tikeris SB), tiek rafinuotas baltasis cukrus (ICE Sugar No. 5, tikeris QW) – yra svarbi „soft“ prekė. Brazilija yra neabejotinai didžiausia pasaulio cukraus gamintoja ir eksportuotoja. Brazilijos galimybė nukreipti cukranendres tarp cukraus gamybos ir etanolio gamybos reiškia, kad energijos kainos daro įtaką cukraus pasiūlai, pridedant dar vieną kainų veiksnį be įprastų orų ir derliaus faktorių.

Ar javai (kviečiai, kukurūzai) yra „soft“ prekės?

Ne. Nors javai yra auginami, o ne išgaunami, terminas „soft“ prekė standartinėje rinkos vartosenoje nurodo būtent tropinius žemės ūkio produktus: kavą, kakavą, cukrų, medvilnę ir apelsinų sultis. Javai (kviečiai, kukurūzai, sojos pupelės, ryžiai) yra kategorizuojami atskirai, daugiausia CME Group Chicago Board of Trade (CBOT) ir Euronext Europos malimo kviečiams. Istorinis atskyrimas atspindi šių rinkų kilmę.

Kodėl USDA „soft“ prekių duomenys yra mažiau patikimi nei metalų duomenys?

USDA „soft“ prekių įvertinimai tropinėms šalims yra pagrįsti milijonų smulkių ūkininkų apklausomis – tai iš prigimties netikslus užsiėmimas. Dramblio Kaulo Kranto kakavos produkcijos prognozės reguliariai skirdavosi nuo faktinių rezultatų 10–20 %. Priešingai, LME metalų atsargų duomenys atspindi fizinius sandėlių likučius, o EIA energijos duomenys yra pagrįsti išmatuotais saugojimo ir produkcijos srautais. Duomenų tikslumo skirtumas yra struktūrinis, o ne USDA nesėkmė.

---

Pagrindinės įžvalgos

• „Soft“ prekės yra žemės ūkio produktai, kurie yra auginami, o ne išgaunami – daugiausia kava (Arabica ir Robusta), kakava, cukrus, medvilnė ir apelsinų sultys.
• Jos yra nepastovesnės už „hard“ prekes, nes pasiūla yra biologiškai apribota (reikia metų naujiems medžiams užauginti), gamyba yra geografiškai koncentruota, o duomenų kokybė yra žemesnė nei metalų ar energijos.
• Brazilija dominuoja keliose pagrindinėse „soft“ prekių rinkose vienu metu: apie 40 % pasaulinės Arabica kavos, 25 % pasaulinio cukraus ir 70 % pasaulinio FCOJ eksporto.
• La Niña ir El Niño Ramiojo vandenyno orų modeliai tiesiogiai veikia „soft“ prekių auginimo sąlygas tropikuose, sukeldami koreliuotą kainų riziką kelioms prekėms vienu metu.
• 10-ajame dešimtmetyje žlugę tarptautiniai prekių susitarimai (ICA, ICCA) didžiąją dalį „soft“ prekių rinkų perstūmė iš „backwardation“ (įprasta iki 1990 m.) į „contango“ – tai pokytis, atspindintis struktūrinę transformaciją iš reguliuojamų į laisvos prekybos rinkas.
• USDA WASDE įvertinimai tropinės kilmės šalims (Dramblio Kaulo Krantui, Vietnamui, Indonezijai) turi 10–20 % paklaidos ribas dėl sunkumų tiriant milijonus smulkių ūkininkų.
• ICE Futures US Niujorke yra pagrindinė „soft“ prekių birža, kurioje prekiaujama kava (KC), kakava (CC), cukrumi Nr. 11 (SB), medvilne (CT) ir apelsinų sultimis (OJ).
• Kai „backwardation“ sugrįžta į istoriškai „contango“ būsenoje buvusią „soft“ prekių rinką, tai signalizuoja apie tikrą fizinį prekių trūkumą – atsargų lygis yra pakankamai žemas, kad pirkėjai moka priemoką už neatidėliotiną pristatymą.

Related Reading

To deepen your understanding of the topics covered in this article, explore these related guides: the counterpart group covering mined and extracted resources, one of the highest-volume agricultural products traded globally and a tropical crop supply chain that illustrates typical soft commodity logistics.