Prekių kainų istorija: superciklai, kainų šokai ir ilgalaikių tendencijų varikliai

Prekių kainų istorija: superciklai, kainų šokai ir ilgalaikių tendencijų varikliai

Prekių kainų istorijos apibrėžimas
Prekių kainos juda ilgalaikiais ciklais, dažnai vadinamais superciklais, kurie trunka 10–20 metų ir yra nulemti didelių struktūrinių pasaulinės pasiūlos ir paklausos pokyčių. Tarp superciklų prekių kainos ilgą laiką išlieka „meškų“ rinkoje, kol pasiūla didėja, kad patenkintų paklausą. Svarbiausi įvykiai, suformavę šiuolaikines prekių rinkas, yra aštuntojo dešimtmečio OPEC naftos šokai, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių prekių „meškų“ rinka, pirmojo XXI a. dešimtmečio Kinijos inicijuotas superciklas, 2008 m. finansų krizė ir 2020-aisiais įvykę dvigubi šokai: COVID sukeltas paklausos nuosmukis bei 2022 m. Rusijos ir Ukrainos energetikos krizė.

Turinys

  1. Kas yra prekių superciklas?
  2. Pokario atstatymo bumas (1945–1960 m.)
  3. Aštuntojo dešimtmečio prekių superciklas: naftos šokai ir maisto kainų šuoliai
  4. Devintojo–dešimtojo dešimtmečių „meškų“ rinka: pigios prekės ir pertekliaus era
  5. 3-iasis superciklas: Kinijos prekių bumas (2000–2011 m.)
  6. 2008 m. finansų krizė: staigiausias prekių kainų nuosmukis
  7. Prarastasis dešimtmetis: 2012–2020 m. prekių „meškų“ rinka
  8. COVID nuosmukis ir atsigavimas (2020–2021 m.)
  9. 2022 m. prekių kainų šokas: Rusija, Ukraina ir energetikos krizė
  10. Kaip gauti istorinius prekių kainų duomenis
  11. Dažniausiai užduodami klausimai
  12. Pagrindinės įžvalgos

Kas yra prekių superciklas?

Prekių superciklas – tai ilgalaikis, dešimtmetį trunkantis laikotarpis, kai prekių kainos viršija tendencijų vidurkį dėl struktūrinių pasaulinės pasiūlos ir paklausos pokyčių. Superciklai nuo įprasto kainų nepastovumo skiriasi dviem esminiais aspektais:

  1. Trukmė: įprasti kainų šuoliai trunka nuo kelių savaičių iki mėnesių, o superciklai – 10–20 metų.
  2. Priežastis: superciklus skatina struktūriniai pasiūlos arba paklausos pokyčiai – stambios ekonomikos industrializacija, nauja technologija, sukurianti milžinišką žaliavų paklausą, arba nuolatinis pokytis energijos gamyboje.

Šis terminas išpopuliarėjo akademiniuose ir investiciniuose tyrimuose pirmajame XXI a. dešimtmetyje, kai analitikai bandė paaiškinti, kodėl prekių kainos augo daugelį metų ir atrodė, kad augs toliau. Retrospektyvus ankstesnių superciklų nustatymas suteikė reikiamą analizės sistemą.

Superciklo modelis:
– 1 fazė (bumas): struktūrinės paklausos augimas viršija pasiūlos pajėgumus. Kainos kyla. Investicijos į kasybą ir gamybą vėluoja, nes pajėgumams sukurti reikia metų.
– 2 fazė (pikas): kainoms esant cikliniame aukštumoje, pritraukiamos didžiulės investicijos į naujus pajėgumus. Gamyba plečiasi.
– 3 fazė („meškų“ rinka): nauja pasiūla pasirodo vienu metu, dažnai viršydama poreikį. Paklausos augimas sulėtėja. Kainos krenta daugelį metų.
– 4 fazė (dugnas): mažos kainos verčia uždaryti brangiai kainuojančius gamybos objektus. Investicijos išsenka. Sukuriamas pagrindas kitam ciklui.

Ši sąvoka naudinga suprantant ilgalaikes kainų tendencijas, tačiau yra ginčytina – realiuoju laiku nustatyti superciklą sunku, o periodizacija ir priežastingumas kelia diskusijų. Visgi šis modelis padeda paaiškinti, kodėl prekių rinkos juda būdais, kurie dažnai išlieka daug ilgiau, nei numato fundamentalūs modeliai.

Pokario atstatymo bumas (1945–1960 m.)

Antrasis pasaulinis karas sunaikino didžiąją dalį Europos ir Azijos pramonės infrastruktūros. Pokario atstatymas sukūrė tvarią plieno, vario, aliuminio, medienos ir žemės ūkio prekių paklausą.

Maršalo planas (1948–1952 m.) į Europos atstatymą investavo 13 milijardų JAV dolerių (šiandienos verte – apie 150 milijardų), o tai tiesiogiai atsispindėjo prekių paklausoje. Japonijos gamybos bazės atstatymas nuo šeštojo dešimtmečio dar labiau padidino Azijos pramonės paklausą.

Prekių kainos šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose atspindėjo šią atstatymo paklausą. Bretton Woods pinigų sistema (fiksuoti valiutų kursai, doleris susietas su auksu) užtikrino kainų stabilumą, kuris neleido kilti vėliau pastebėtiems infliaciniams prekių kainų šuoliams.

Svarbiausia šio laikotarpio prekių rinkos istorija buvo ne kainų šuolis, o šiuolaikinės naftos pramonės kūrimas. Artimuosiuose Rytuose (Saudo Arabijoje, Kuveite, Irane ir Irake) atrasti naftos telkiniai, remiami JAV ir Europos naftos kompanijų investicijų, suformavo pasiūlos infrastruktūrą, kuri dominavo pasaulio energetikoje visą XX amžių. „Septynios seserys“ (Standard Oil, Shell, BP ir kitos) per septintąjį dešimtmetį kontroliavo didžiąją dalį šios gamybos, išlaikydamos naftos kainas gana stabilias ir žemas (nominalia išraiška – žemiau 3 JAV dolerių už barelį).

Žemės ūkio prekių kainas šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose formavo JAV ūkio politika – kainų palaikymo priemonės, pasiūlos valdymo programos (gamybos kvotos, plotų ribojimai) ir maisto pagalbos programos sukūrė reguliuojamą rinką, kuri slopino laisvosios rinkos pasiūlos ir paklausos dinamiką.

Aštuntojo dešimtmečio prekių superciklas: naftos šokai ir maisto kainų šuoliai

Aštuntasis dešimtmetis buvo laikotarpis, išmokęs prekių rinkas apie geopolitinę riziką, pinigų nestabilumą ir pasiūlos koncentraciją.

Bretton Woods pabaiga (1971 m.): 1971 m. rugpjūtį prezidentas R. Nixonas sustabdė dolerio konvertuojamumą į auksą – tai vadinamasis „Nixon šokas“. Fiksuoto valiutų kurso sistemos žlugimas leido doleriui nuvertėti, o infliacijai – įsibėgėti. Kadangi prekių kainos nustatomos doleriais, dolerio nuvertėjimas visą dešimtmetį stūmė prekių kainas aukštyn nominalia išraiška.

1973 m. arabų naftos embargas: 1973 m. spalį OPEC arabų šalys narės sustabdė naftos eksportą į JAV, Nyderlandus ir kitas šalis, rėmusias Izraelį per Jom Kipuro karą. Per kelis mėnesius naftos kaina pakilo keturis kartus – nuo maždaug 3 iki 12 JAV dolerių už barelį. Ilgos eilės prie JAV degalinių tapo vienu ryškiausių to dešimtmečio simbolių.

1979 m. Irano revoliucija ir antrasis naftos šokas: Irano šacho nuvertimas ir vėlesnė revoliucija sutrikdė Irano naftos gavybą (kuri siekė apie 6 milijonus barelių per dieną). Irano ir Irako karas (1980–1988 m.) sukėlė papildomų trikdžių. Naftos kainos pakilo nuo maždaug 13 JAV dolerių 1978 m. iki maždaug 35 JAV dolerių už barelį 1980 m. – tai atitinka apie 125 JAV dolerius 2024 m. kainomis.

Abu naftos šokai kartu turėjo didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai: jie smarkiai padidino infliaciją, prisidėjo prie ekonominio sąstingio (stagfliacijos) ir paskatino milžiniškas investicijas į energijos vartojimo efektyvumą bei alternatyvius energijos šaltinius.

1972–1974 m. maisto kainų šuolis: 1972 m. nepalankūs orai pakenkė TSRS grūdų derliui. TSRS atliko didelio masto JAV kviečių pirkimus, kurių JAV vyriausybė nenumatė ir iš anksto neviešino – tai „didžioji grūdų vagystė“. JAV kviečių kainos per kelis mėnesius padvigubėjo, o pasaulinės maisto kainos smarkiai išaugo. Šis epizodas parodė, kaip didelių importuojančių šalių (Rusija iki tol retai būdavo svarbi importuotoja) paklausos šokai gali destabilizuoti prekių rinkas.

Devintojo–dešimtojo dešimtmečių „meškų“ rinka: pigios prekės ir pertekliaus era

Aštuntojo dešimtmečio prekių superciklas pasėjo savo paties nuosmukio sėklas – tai modelis, kuris prekių rinkų istorijoje kartojasi nuolat.

Pasiūlos atsakas į aukštas kainas: aukštos naftos kainos aštuntajame dešimtmetyje paskatino milžiniškas investicijas į gavybą ne OPEC šalyse. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos Šiaurės jūros naftos telkiniuose (JK ir Norvegija) gavyba smarkiai išaugo. Aliaskos gavyba pasiekė piką 1988 m. Meksikos gavyba plėtėsi. JAV vidaus gavyba augo. Iki 1983–1986 m. OPEC ėmė prarasti rinkos dalį ne OPEC šalių tiekėjams.

1986 m. naftos kainų griūtis: Saudo Arabija, kuri nuolat mažino gavybą, kad palaikytų kainas, prarasdama rinkos dalį, 1985 m. pabaigoje pakeitė kursą ir atvėrė kranus. Naftos rinka subyrėjo nuo maždaug 30 JAV dolerių iki mažiau nei 10 JAV dolerių už barelį iki 1986 m. balandžio – tai viena staigiausių griūčių naftos rinkos istorijoje. Pigi nafta nusmukdė ne tik naftos, bet ir bendras energetikos sąnaudas, taip sudarydama sąlygas devintojo ir dešimtojo dešimtmečių ekonominiam augimui.

Žemės ūkio perteklius: JAV ir ES ūkio subsidijos bei technologijų pažanga (Žaliosios revoliucijos veislės, geresnės trąšos, plėtojama drėkinimo sistema) per visą devintąjį dešimtmetį didino žemės ūkio našumą. Pasaulinės grūdų atsargos pasiekė rekordinius lygius. JAV mokėjo ūkininkams už tai, kad jie nesėtų (pagal mokėjimo natūra ir plotų mažinimo programas). Realios žemės ūkio prekių kainos didžiąją dalį devintojo ir dešimtojo dešimtmečių mažėjo.

Metalo rinkos dešimtajame dešimtmetyje: TSRS subyrėjimas (1991 m.) papildė pasaulines rinkas buvusios Sovietų Sąjungos metalų gamybos produkcija, ypač aliuminiu. Didelės, energiją subsidijavusios sovietinės aliuminio lydyklos Sibire gamino produkciją kainomis, kurios buvo neadekvačios rinkos ekonomikai, todėl pasaulinė rinka buvo užtvindyta aliuminiu. LME (Londono metalų biržos) aliuminio kainos nukrito į daugiamečius žemumas. 1997–1998 m. Azijos finansų krizė pakenkė metalų ir energetikos paklausai, pratęsdama „meškų“ rinkos laikotarpį.

Varis po 0,60 JAV dolerio už svarą: iki 1998–1999 m. pabaigos vario kaina LME nukrito iki maždaug 0,60 JAV dolerio už svarą – tai lygis, dėl kurio dauguma kasyklų tapo nuostolingos, todėl buvo stipriai sumažinta gavyba. Tai yra atskaitos taškas norint suprasti, koks dramatiškas vėliau buvo Kinijos inicijuotas bumas.

3-iasis superciklas: Kinijos prekių bumas (2000–2011 m.)

Joks kitas įvykis šiuolaikinėje prekių rinkų istorijoje negali prilygti Kinijos industrializacijai. Nuo 2000 iki 2011 m. Kinijos paklausa beveik visoms žaliavoms augo tempais, kokių pasaulis niekada nebuvo matęs iš vienos ekonomikos pusės.

Kinijos industrializacijos mastas: 2000 m. Kinija suvartojo apie 13 % pasaulio vario, 20 % plieno ir 15 % energijos. Iki 2010 m. šios dalys išaugo iki maždaug 40 % (varis), 45 % (plienas) ir 20 % (energija). Absoliutus paklausos augimas buvo stulbinantis.

Veiksniai:
– Urbanizacija: šimtai milijonų žmonių persikėlė iš kaimo į miestus, todėl reikėjo būstų, kelių, gamyklų ir komunalinių paslaugų.
– Gamybos investicijos: Kinija tapo „pasaulio gamykla“, kuriai reikėjo plieno, aliuminio, vario ir plastiko.
– Infrastruktūra: greitkeliai, oro uostai, elektros tinklai, geležinkeliai – viskas imlu metalams ir energijai.
– Nekilnojamasis turtas: Kinijos statybų bumas suvartojo daugiau plieno ir cemento nei bet kuri kita šalis kada nors anksčiau.

Prekių kainų pokyčiai 2001–2011 m.:
– Varis: nuo ~0,60 JAV dolerio už svarą (2001 m.) iki ~4,60 JAV dolerio už svarą (2011 m. pikas) – apie 7 kartus per 10 metų.
– Žalia nafta: nuo ~20–25 JAV dolerių už barelį (2001–2002 m.) iki 147 JAV dolerių (2008 m. liepos mėn. pikas).
– Kukurūzai: nuo ~2,00 JAV dolerių už bušelį (XXI a. pradžia) iki piko virš 7,50–8,00 JAV dolerių.
– Geležies rūda: nuo ~12 JAV dolerių už toną (XXI a. pradžios orientacinė kaina) iki ~180–190 JAV dolerių už toną (2011 m. pikas).
– Anglis: energetinė anglis nuo 30–40 JAV dolerių už toną iki daugiau nei 130 JAV dolerių piko metu.

Lėtas pasiūlos atsakas: prekių pasiūla negali akimirksniu reaguoti į kainų signalus. Vario kasyklos įrengimas nuo radimo iki gavybos trunka 5–10 metų. Anglies kasyklai reikia metų plėtros. Geležies rūdos uosto infrastruktūrai statyti reikia metų. Pasiūla bandė reaguoti į kylančias kainas, tačiau nuolat vėlavo, todėl kainos visą dešimtmetį išliko aukštos.

Antrinis prekių bumas – žemės ūkis: auganti Kinijos gerovė padidino baltymų suvartojimą (daugiau mėsos, kuriai reikia pašarinių grūdų), o JAV ir ES biokuro mandatai sukūrė papildomą kukurūzų (JAV etanolis) ir augalinių aliejų (ES biodyzelinas) paklausą. Per 2007–2008 m. maisto kainų krizę pasaulinės žemės ūkio prekių kainos staigiai pašoko, prisidėdamos prie maisto nepritekliaus besivystančiose, nuo importo priklausomose šalyse.

2008 m. finansų krizė: staigiausias prekių kainų nuosmukis

2008 m. liepos 11 d. nafta pasiekė 147 JAV dolerius už barelį – tai buvo aukščiausia nominali kaina iki to laiko. Iki 2008 m. gruodžio ji nukrito iki 32 JAV dolerių. Per penkis mėnesius nafta prarado beveik 80 % savo vertės.

Lehman Brothers bankrotas sukėlė sinchronizuotą pasaulinę recesiją – didžiausią nuo ketvirtojo dešimtmečio. Prekių paklausa krito visur vienu metu. Prekybos finansavimas sustojo (savaitėmis po Lehman bankroto buvo sunku gauti akredityvus). Pasaulinės prekybos apimtys sugriuvo. Laivai stovėjo inkaravietėse, nes nebuvo krovinių.

Prekių kainų griūtis visose srityse:
– Varis tarp 2008 m. liepos ir gruodžio nukrito nuo ~4,00 iki ~1,25 JAV dolerio už svarą.
– Kukurūzai nukrito nuo ~7,50 iki ~3,50 JAV dolerio už bušelį.
– Baltic Dry Index (laivybos tarifų indeksas) nukrito nuo 11 793 piko 2008 m. gegužę iki 663 gruodį – 94 % griūtis.

Griūties greitis atspindėjo per dideles spekuliacines pozicijas (prekių fondai turėjo daug ilgųjų pozicijų), kredito pagrindu sukurtą paklausą, kuri išgaravo susitraukus kreditavimui, ir tikrą pasaulinės prekybos finansavimo bei laivybos griūtį.

Atsigavimas: politinis atsakas – precedento neturintis pasaulinis pinigų politikos švelninimas, Kinijos maždaug 586 milijardų JAV dolerių stimulas (paskelbtas 2008 m. lapkritį) ir JAV TARP programa – iki 2009 m. vidurio pradėjo atstatyti prekių paklausą. Atsigavimas buvo greitas: varis iki 2010 m. pradžios grįžo virš 3,00 JAV dolerių už svarą, o naftos kaina 2010–2011 m. atsistatė iki 80–100 JAV dolerių už barelį, Kinijos paklausai atnaujinus struktūrinį augimą.

Prarastasis dešimtmetis: 2012–2020 m. prekių „meškų“ rinka

Po Kinijos inicijuoto superciklo piko ir 2008 m. krizės atsigavimo, prekių rinkos įžengė į ilgą „meškų“ rinkos laikotarpį. Pasiūlos investicijos, kurias išprovokavo aukštos kainos per 2000-ųjų bumą, pradėjo duoti rezultatų – net per daug.

Kasybos ir energetikos investicijų banga: tarp 2010 ir 2014 m. kasybos įmonės ir naftos gamintojai investavo tokiais mastais, kokių pramonė dar nebuvo mačiusi. BHP, Rio Tinto, Vale ir Glencore investavo milijardus į vario, geležies rūdos ir anglies plėtrą. JAV skalūnų naftos revoliucija – atverta hidraulinio ardymo ir horizontaliojo gręžimo technologijomis – JAV naftos gavybą nuo 5 milijonų barelių per dieną 2008 m. išaugino iki beveik 13 milijonų 2019 m.

Perteklinės pasiūlos pasekmės: iki 2014–2016 m. didžioji dalis šios naujos pasiūlos pasiekė rinką. Tuo pat metu Kinijos augimo tempas lėtėjo nuo 10 %+ XXI a. pradžioje iki 6–7 %. Pasiūla augo greičiau nei paklausa. Kainos krito.

Svarbūs „meškų“ rinkos etapai:
– Nafta: nukrito nuo ~115 JAV dolerių už barelį (2014 m. birželis) iki mažiau nei 27 JAV dolerių (2016 m. sausis) – 77 % kritimas per 18 mėnesių, kurį nulėmė OPEC atsisakymas mažinti gavybą ginant rinkos dalį nuo JAV skalūnų.
– Geležies rūda: nukrito nuo 190 JAV dolerių už toną (2011 m.) iki mažiau nei 38 JAV dolerių (2015 m. gruodis).
– Varis: nukrito nuo 4,60 JAV dolerio už svarą (2011 m.) iki 1,96 JAV dolerio (2016 m. sausis).
– Anglis: energetinė anglis nukrito nuo 125 iki mažiau nei 50 JAV dolerių už toną.

Kasybos įmonių bankrotas: „meškų“ rinka lėmė daugybę kasyklų uždarymų ir įmonių bankrotų. Peabody Energy (didžiausia JAV anglies įmonė) 2016 m. paskelbė bankrotą. Daugybė mažesnių kasybos bendrovių išnyko. Gavybos mažinimas galiausiai pradėjo subalansuoti rinkas.

COVID nuosmukis ir atsigavimas (2020–2021 m.)

COVID-19 pandemija sukėlė staigiausią per vieną ketvirtį paklausos griūtį prekių rinkos istorijoje. 2020 m. balandį pasaulinė naftos paklausa krito maždaug 30 milijonų barelių per dieną – apie 30 % viso suvartojimo – nes sustojo aviacija, sumažėjo važiavimas automobiliais ir nutrūko pramoninė veikla.

WTI žalios naftos ateities sandoriai 2020 m. balandžio 20 d. kainavo neigiamus 37,63 JAV dolerio už barelį – pirmą kartą istorijoje pagrindinis prekių ateities sandoris tapo neigiamas. Saugyklos buvo pilnos; niekas negalėjo priimti krovinio. Tačiau 2020–2021 m. prekių istoriją galiausiai apibrėžė ne griūtis, o atsigavimo greitis ir netolygumas:

Iki 2020 m. pabaigos ir 2021 m. dauguma prekių kainų grįžo į iki-COVID lygį arba jį viršijo:
– Varis 2021 m. gegužę pasiekė 10 000 JAV dolerių už toną – naujas visų laikų rekordas.
– JAV medienos ateities sandoriai (JAV būsto paklausos rodiklis) šoktelėjo iki nepaprastų aukštumų, o vėliau nukrito, kai lentpjūvių pajėgumai pasivijo paklausą.
– Žemės ūkio prekių kainos staigiai pakilo dėl stiprių Kinijos pirkimų ir tiekimo grandinės trikdžių.

2022 m. prekių kainų šokas: Rusija, Ukraina ir energetikos krizė

Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. buvo didžiausias prekių pasiūlos sutrikdymas nuo aštuntojo dešimtmečio naftos šokų.

Rusijos vaidmuo pasaulinėje prekių pasiūloje:
– Nafta: antra pagal dydį eksportuotoja pasaulyje, apie 5–7 mln. barelių per dieną (žalios naftos ir produktų).
– Gamtinės dujos: pagrindinė Europos dujų tiekėja dujotiekiais; iki invazijos ~40 % ES dujų importo.
– Kviečiai: didžiausia eksportuotoja pasaulyje, ~20–25 % pasaulinės prekybos.
– Trąšos: pagrindinė karbamido, amonio nitrato ir kalio trąšų eksportuotoja.
– Aliuminis, nikelis, paladis: reikšmingos pasaulinės pasiūlos dalys.
– Anglis: svarbi tiekėja Europai ir Azijai.

Sankcijų, savanoriško pirkėjų vengimo pirkti rusiškas prekes ir karo zonoje sutrikusio tiekimo derinys sukėlė vienu metu pasireiškusius šokus įvairiose prekių rinkose:

Skaičiuojama, kad 2022 m. energetikos krizė Europos namų ūkiams ir įmonėms kainavo šimtus milijardų eurų papildomų energijos išlaidų ir prisidėjo prie didžiausios infliacijos Europoje per 40 metų. Tai sukėlė milžiniškus politinius pokyčius Europos energetikos politikoje – paspartino atsinaujinančių šaltinių plėtrą, SGD importo infrastruktūros kūrimą ir priklausomybės nuo rusiško tiekimo mažinimą.

Prekių kainų normalizavimasis (2023–2024 m.): iki 2023 m. dauguma prekių kainų žymiai atsitraukė nuo 2022 m. piko. Dujų atsargos Europoje atsistatė (padedant mažesnei paklausai, Norvegijos ir SGD importui). Naftos kainos stabilizavosi. Žemės ūkio rinkos prisitaikė Ukrainai radus alternatyvius eksporto kelius. Tačiau struktūriniai pokyčiai – nuolatinis Europos atsisakymas nuo rusiškos energijos ir aukštesnės bazinės energijos kainos – išlieka.

Kaip gauti istorinius prekių kainų duomenis

Norintiems studijuoti prekių kainų istoriją, prieinami keli nemokami ir aukštos kokybės duomenų šaltiniai:

FRED (Federal Reserve Bank of St. Louis) yra naudingiausia nemokama duomenų bazė istoriniams prekių kainų duomenims. Joje pateikiamos daugelio dešimtmečių naftos (WTI, Brent), aukso, sidabro, vario, aliuminio, kukurūzų, kviečių, sojų, gamtinių dujų ir kitų prekių kainų eilutės. Apsilankykite fred.stlouisfed.org ir ieškokite bet kokios prekės. Visi duomenys yra nemokami, atsisiunčiami ir dažnai atnaujinami.

Pasaulio banko prekių kainų duomenys („Pink Sheet“) skelbiami kas mėnesį ir apima apie 70 prekių nuo 1960 m. Pasiekiama nemokamai adresu worldbank.org/en/research/commodity-markets. „Pink Sheet“ ypač naudinga ilgalaikiams prekių palyginimams ir „minkštosioms“ (soft) prekėms, kurios ne visada gerai aprėpiamos finansinių duomenų šaltiniuose.

TVF pirminių prekių kainos (data.imf.org) apima energetikos, metalų ir žemės ūkio prekes kas mėnesį. Naudinga TVF cituojamoms prekių kainoms.

Macrotrends.net yra nemokamas interneto resursas, kuriame pateikiamos istorinės naftos, aukso, sidabro, vario, gamtinių dujų ir žemės ūkio prekių kainos su svarbiausių įvykių komentarais. Puikiai tinka vizualiam kainų istorijos tyrinėjimui.

CME Group ir ICE skelbia istorinius ateities sandorių duomenis, pasiekiamus per įvairias nemokamas/mokamas prieigas. Istorinės atsiskaitymo kainos prieinamos registruotiems vartotojams.

Bloomberg ir Refinitiv teikia išsamią visų turto klasių prekių kainų istoriją, tačiau reikalauja mokamos prenumeratos. Tai standartas finansų ir prekybos institucijose.

Daugumai švietimo ir analizės tikslų, FRED ir Pasaulio banko „Pink Sheet“ kartu suteikia viską, ko reikia nuodugniai prekių kainų istorijos analizei.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia yra ilgiausia prekių „meškų“ rinka šiuolaikinėje istorijoje?

Devintojo–dešimtojo dešimtmečių „meškų“ rinka pramoninėms prekėms ir energetikai truko apie 15–20 metų (priklausomai nuo prekės, maždaug 1980–1998 m. naftai, pasibaigusi Azijos finansų krizės dugnu). Realios žemės ūkio prekių kainos (koreguotos pagal infliaciją) visą XX a. ilgą laiką mažėjo (su pertraukomis šuolių metu), nes našumo didinimas lenkė gyventojų skaičiaus augimą. Auksas „meškų“ rinkoje prekiautas nuo 1980 m. piko (850 JAV dolerių už unciją) iki 1999 m. dugno (~252 JAV doleriai) – 19 metų.

Kodėl 2020 m. naftos kaina tapo neigiama?

WTI žalios naftos ateities sandoriai tapo neigiami 2020 m. balandžio 20 d., nes artėjo einamojo mėnesio sandorių fizinio pristatymo terminas, o JAV naftos saugyklos Kušinge, Oklahomoje, buvo beveik visiškai užpildytos. Ateities sandorių turėtojai, kurie negalėjo priimti fizinio naftos pristatymo, turėjo mokėti pirkėjams, kad šie perimtų sandorius. Tai buvo struktūrinė ateities sandorių mechanikos problema precedento neturinčios paklausos griūties metu, o ne ženklas, kad nafta visam laikui prarado vertę.

Kaip 2000-ųjų prekių bumas lyginamas su ankstesniais superciklais?

Pirmojo XXI a. dešimtmečio Kinijos inicijuotas superciklas buvo bene didžiausias šiuolaikinėje istorijoje pagal vienos ekonomikos paklausos augimo mastą. Kinijos vario, plieno, aliuminio ir energijos paklausos augimas pranoko pokario atstatymo bumą ir aštuntojo dešimtmečio bumą kartu sudėjus. Kinijos industrializacijos greitis – suspaudžiant į 15 metų tai, ko Europai ir Šiaurės Amerikai prireikė 50 metų – lėmė nuolatinį pasiūlos vėlavimą ir aukštas kainas visą dešimtmetį.

Kaip rasti prekių kainų duomenis nuo aštuntojo dešimtmečio?

FRED (fred.stlouisfed.org) ir Pasaulio banko „Pink Sheet“ yra geriausi nemokami duomenų šaltiniai nuo aštuntojo dešimtmečio. Pasaulio banko „Pink Sheet“ daugeliui prekių apima duomenis nuo 1960 m. Naftos atveju „BP Statistical Review of World Energy“ (dabar – „Energy Institute Statistical Review“) pateikia metinius naftos kainų duomenis nuo 1861 m. FRED teikia mėnesines WTI žalios naftos kainas nuo 1946 m.

Ar 2020-aisiais vyksta naujas prekių superciklas?

Daugelis prekių analitikų ir investicinių bankų 2021 m. teigė, kad prasideda naujas superciklas, kurį skatina trys struktūriniai paklausos veiksniai: (1) energetikos transformacija (elektromobiliai, vėjo turbinos, tinklo saugyklos reikalauja didžiulio kiekio vario, ličio, nikelio, kobalto); (2) nepakankamos investicijos į pasiūlą per 2012–2020 m. „meškų“ rinką; (3) po-COVID infrastruktūros skatinimas. 2022 m. prekių šokas (Rusija-Ukraina) suteikė trumpalaikį palaikymą. 2025 m. situacija nevienareikšmiška – varis ir energetikos transformacijos metalai turi ilgalaikį paklausos pagrindą, tačiau Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus silpnumas smukdo plieno ir geležies rūdos kainas, neleisdamas susidaryti visuotinam prekių „bulių“ (kainų kilimo) ciklui. Superciklo tezė energetikos transformacijos metalams išlieka rimtu struktūriniu argumentu.

Kodėl žemės ūkio prekių kainų ilgalaikis modelis skiriasi nuo energetikos ir metalų?

Žemės ūkio našumas nuolat gerėjo dėl technologinių inovacijų – geresnių veislių (Žalioji revoliucija), patobulintų trąšų ir pesticidų, tiksliosios žemdirbystės, drėkinimo plėtros. Šis našumo augimas daugiausia kompensavo gyventojų skaičiaus augimą, todėl realios žemės ūkio kainos išlaikė labai ilgalaikę mažėjimo tendenciją. Energetika ir metalai susiduria su išsekimo spaudimu (gilesnės kasyklos, mažesnis rūdos turtingumas), ko žemės ūkio prekės išvengia, nes žemę galima naudoti pakartotinai. Išimtys yra epizodiniai pasiūlos šokai (orai, karas, politika), kurie laikinai įveikia našumo gerinimo tendenciją.

Pagrindinės įžvalgos

Related Reading

To deepen your understanding of the topics covered in this article, explore these related guides: the supply-demand shifts behind each major price move, how traders use historical context in their current analysis and the volatility patterns these cycles create for market participants.

Understanding Commodities
Understanding Commodities

Understanding Commodities – tai nemokama ir neutrali edukacinė svetainė, aiškinanti pasaulinių žaliavų rinkų veikimą importuotojams, eksportuotojams, žemės ūkio verslui ir gamintojams. Kiekvienas vadovas parašytas iš verslo perspektyvos, o ne biržos prekiautojo pozicijų. Jokių tarpininkų. Jokių paslėptų tikslų. Jokio žargono.

Continue Reading

More guides from Understanding Commodities

Kas yra struktūrinis prekių finansavimas? Išsamus vadovas

Kas yra struktūrinis prekių finansavimas? Apibrėžimas, pagrindinės priemonės (PXF, BBF, „repo“ sandoriai, „tolling“ finansavimas), užstato mechanika, dalyviai ir rizikos valdymas.

Read article →

Commodity supply and demand

Prekių pasiūla ir paklausa: kas lemia kainas, pasiūlos ir paklausos veiksniai pagal prekių klases, „contango“ ir „backwardation“ sąvokos, pagrindiniai duomenų...

Read article →

Etanolį gaminančios šalys

Etanolį gaminančių šalių reitingas: JAV kukurūzų etanolis, Brazilijos cukranendrės, ES kviečiai ir runkeliai, spartus Indijos augimas – žaliavos, prekybos srautai...

Read article →

Choose language

EnglishDeutschFrançaisNederlandsEspañolPolskiItalianoPortuguêsPortuguês (BR)TürkçeΕλληνικάRomânăMagyarУкраїнськаРусскийLietuviškaiLatviešuEestiSvenskaNorskSuomi中文العربيةTiếng ViệtAfrikaansIndonesia한국어Melayu日本語हिन्दीไทยTagalogاردوবাংলা